Gavėnia su dykumos Tėvais: Kaip turėtume pasninkauti?

Žengiant Didžiosios savaitės link svarbu prisiminti laiko ir Bažnyčios tradicijos patikrintus mūsų kūno ir sielos sveikatai naudingus dalykus.

Gavėnia — sielos apsišvarinimo atgailos darbais, pagalbos metas. Bažnyčia Gavėnios metu, kaip priemonę apmąstyti Jėzaus Kristaus kančią, įsivedė pasninką tam, kad sektume Jėzaus Kristaus pasitraukimo į dykumą pavyzdžiu. 

Ar mums užtektų bent kiek jėgų tuo sekti, taip, kaip Jėzus pasininkavo 40 dienų ir naktų prieš kančios metą. Juk visi norime švęsti Velykas!

Dykumos Tėvų žodis

Dykumos tėvas Juozapas klausia kito tėvo Poemano: „Kaip turėtume pasninkauti“? Tėvas Poemanas sako: „Manau, kad yra geriau valgyti kiekvieną dieną, bet tik tiek, kad nebūtum iki galo tuo patenkintas ir pasisotinęs“. Tėvas Juozapas jo klausia: „Kai buvote jaunesnis, ar jūs nepasninkaudavote dvi dienas per savaitę, Tėve?“ Senolis sako: „Taip, net tris dienas pasninkaudavau ir keturias ar net visą savaitę. Dykumos Tėvai kaip įstengę ir visa tai išbandę galvoja, kad visgi geriau valgyti kiekvieną dieną, bet maisto kiekis turi būti mažas. Jie paliko šį karališką kelią mums, kuris yra šviesa” – sako tėvas Poemanas.“ (iš The Sayings of the Desert Fathers, The Alphabetical Collection, trans. Benedict Ward (Kalamazoo, MI: Cistercian Publications, 1984, 31.)

Turint tai omenyje, dvasininkai dažnai klausia ir būna užklausiami: „Ko jūs atsisakote per Gavėnią?“. Nei raštai, nei Tėvas Poemanas nesako, ko atsisakyti per pasninką arba kiek… Yra daug išminties šiame pasiūlyme. Atrodo, kad dykumos tėvą Poemaną pasninkas domina labiau ne kaip tikslas, o kaip priemonė. Pasninkas turi aukštesnį tikslą nei vien nevalgymas. Tėvas Poemanas kviečia kurti pusiausvyrą ir saikingumą. Priešas ne maistas, bet jo perviršis. Taip tėvas Poemanas prašo Tėvą Juozapą įsigilinti ir būti atidesniam dėl savo gyvenimo, suteikdamas dvi užuominas: „taip, kad nebūtum patenkintas“ ir „bet tik mažą kiekį“. Tėvas Poemanas nori, kad tėvas Juozapas ne tik pajustų, bet ir patirtų savo alkį.

Įsisąmoninimas ir praktikos

Pagalvokime, kokiais būdais maistas kartais naudojamas patenkinti ir paslėpti kai kuriuos mūsų gilesnius alkius: dėl draugijų, dėl pramogos, dėl reikšmės. Ko alkstame iš tikrųjų?

Klausimas — „Kur giliau slypi perteklius tavo gyvenime?“ — nėra tik apie maistą, bet visų daugelio dalykų ir būdų, kuriais mes siekiame pasitenkinti. Tad pagalvokime, kurios mūsų gyvenimo sritys yra išbalansuotos? Kur reikalingas saikas? Kas atkurtų pusiausvyrą?

Pasninkas, specialioji disciplina, drausmingumas ir savęs atsisakymas neturi būti perspausti. Maži, paprasti ir įgyvendintini veiksmai gali atvesti prie geresnio mūsų gyvenimo suvokimo ir santykių, nei kažko didelio, kas gali lengvai tapti mūsų dėmesio prisirišimu ar į pražūtį vedančios priklausomybės. Atsisakykime antro puodelio kavos ar vyno taurės. Susilaikykime nuo miltinių gaminių ar mėsos. Pertraukime savo įprastus valgymo įpročius. Ar sunku būtų atsisakyti vakarinio valgymo, antros porcijos arba suvalgyti jos tik pusę. Leiskite sau pajusti alkį ir kad jis jus nukreiptų į mūsų giliausią alkį — kylantį iš Dievo ir vedantį Dievo troškimo link.

Suvokdami ir numanydami savo sveikatos būklę ir poreikius jai užtikrinti, niekam dar nepakenkė reguliariai taikomas vieno dienos valgio susilaikymas. Prisiminkime alkio jausmą savo maldose ir paaukokime šiam valgiui skirtas išlaidas Maisto bankui.

Apie įsakytą pasninką

Pasninko esmę ir prasmę sudaro tai, kad tik kartą per dieną galima pavalgyti sočiai. Likusius du kartus (pusryčius/ vakarienę) tik po truputį užkąsti. Vadinasi, pasninko dieną, jei ji nėra drauge ir susilaikymo arba apsimarinimo diena, galima valgyti ir mėsos, tačiau tik vieną kartą, kai valgoma iki soties.

Dvi ypatingas dienas: Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį Bažnyčia duotu įsakymu mus kviečia ne tik pasninkauti, bet ir atsisakyti mėsiškų valgių.

Kiekvienas metų penktadienis ir Gavėnios liturginis laikotarpis yra susilaikymo arba apsimarinimo metas nuo kūno geidulių ir troškimų pildymo, kurio metu tai pat kviečiama susilaikyti nuo mėsiškų valgių.

Malda

Palaimintas esi, Viešpatie mūsų Dieve, visatos valdove, kuris teiki duoną iš žemės ir esi gyvoji duona iš dangaus. Suteik man alkio malonę tiek kūnui ir sielai. Išlaikyti leisk neužmirštus kitų poreikius. Tegul mano alkis būna patenkintas tavyje. Su padėka to prašome per tą mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, su Šventąja Dvasia, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

+Pax m.

Coetus fidelium Benedictus / VU Schola Cantorum Vilnensis

Parengta pagal M.K. Marsh ir Prel. F. Bartkus, kan. P. Aleksa „Dievas ir žmogus“

Reklama
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

  • ARTIMIAUSIA

    Bažnyčios tradicijos rekolekcijos „Sursum Corda/ Aukštyn širdis“rugpjūčio 1, 2018
%d bloggers like this: