Kodėl bažnyčiose Gavėnioje pridengiami atvaizdai ir skulptūros?

web3-passiontide-lent-sunday-church-bowsk-5606382328_d3e1ece781_o

Velykų džiaugsmas jau čia pat, bet prieš tai turime palydėti Jėzų jo kančioje.

Pagal tradicinį Romos ritualą paskutinės dvi Gavėnios savaitės yra skirtos tiesioginiam pasirengimui liūdniems Velykų dramos įvykiams atminti. Šis laikotarpis skirtas vis labiau susikoncentruoti Jėzaus Kristaus kančios ir mirties atminimui, lydėti jį pakeliui į Golgotą.

Penktasis Gavėnios sekmadienis pagal tradicinį Romos kalendorių ekstraordinarinėje liturgijoje (balandžio 2 d.) yra “Kančios sekmadienis“, kuris žymį specialaus laiko, vadinamo Kančios laiku, pradžią ir tęsiasi iki Didžiojo Šeštadienio. Šiuo laiku Bažnyčios liturgija tampa persisunkusi liūdesio išraiškos ir perteikia šias nuotaikas įvairiuose liturgijos ritualuose.

Akivaizdžiausias pavyzdys yra kryžių, atvaizdų ir skulptūrų pridengimas, kuris išlieka pasirenkama praktika dabartiniame Romos mišiole. Parapijose ši praktika dengti kryžius ir atvaizdus visoje bažnyčioje taikytina nuo Penktojo Gavėnios sekmadienio. Kryžiai lieka pridengti iki Viešpaties Kančios liturgijos pabaigos Didįjį Penktadienį, o atvaizdai – iki Velykų vigilijos pradžios.

Apdangalai virš šventųjų atvaizdų – minčių kreipimas Velykų lūkesčio link

Vakaruose tradicijas puoselėjančiose katalikų bažnyčiose išlaikomas paprotys Gavėnios paskutinėmis savaitėmis pridengti visus šventus atvaizdus bei kryžius. Lietuvoje išlikusi tik dalis šios tradicijos – pridengiami Nukryžiuotojo atvaizdai.

Atrodytų keista, kad per švenčiausią metų laiką mes pridengiame viską, kas mūsų bažnyčiose gražu, net centre esantį Nukryžiuotąjį. Ar neturėtume žiūrėti į skausmingą Kalvarijos kalno sceną, kol klausomės Kančios istorijos pasakojimo Verbų sekmadienį?

Nors atrodytų pridengti šventus atvaizdus paskutinėmis Gavėnios savaitėmis prieštarautų logikai, visgi Bažnyčia rekomenduoja šią praktiką, siekiant sustiprinti mūsų jausenas ir paskatinti mumyse Velykų sekmadienio ilgesį. Ši tradicija neturėtų būti taikytina tik mūsų parapijose, bet ir namuose, turintiems “namų bažnyčias“ – altorėlius ar tam dedikuotą šventąjį kampelį. Tai gali pasitarnauti kaip vaisinga praktika ir padėtų išgyventi patį liturginį metų laiką, jei neturime galimybės kasdien eiti į šv. Mišias.

Priešingu atveju tik vieną, geriausiu atveju – du kartus paskutiniais Gavėnios sekmadieniais pamatysime prieš Velykas paslėptus vaizdus bažnyčioje ir tai neturės mums reikšmingo poveikio. Su šia gražia tradicija prasminga supažindinti mūsų vaikus, kuriuos ji tikrai sudomins ir leis šį laiką jiems padaryti įsimintinu. Pagalvokime, jei skiriame daug laiko tvarkant ir ruošiant savo namus Velykoms, kodėl neparuošus “įvado” į didžiąją šventę ir pačiuose namuose?

Kodėl pridengiame vaizdus, kurie sukurti kelti mūsų širdis ir protus dangaus link?

Pirmiausia mes naudojame apdangalus įspėti apie ypatingą laiką, kuriame esame. Kai įžengiame į bažnyčią ir pastebime viską pridengta, iš karto žinome, kad kažkas yra kitaip. Pastarosios dvi Gavėnios savaitės skirtos pasirengimui šventajam Tridieniui ir šie apdangalai yra to pasiruošimo priminimas.

Antra, apdangalai labiau nukreipia mūsų dėmesį link šv. Mišiose sakomų žodžių. Kai mes klausomės Kančios pasakojimo, mūsų dėmesys ir pojūčiai nukreipiami į reikšmingiausius žodžius Evangelijoje ir leidžia labiau išgyventi tuos įvykius.

Trečia, apdangalai padeda Bažnyčiai sustiprinti Velykų sekmadienio laukimo viltį, ypatingai kasdien besilankantiems šv. Mišiose, negalintiems išvysti įprasto vaizdo ir pridengto grožio.

Čia slypi visa esmė: apdangalai nėra skirti ten būti amžinai. Atvaizdai turi būti atidengti, nes jiems nebūdinga būti uždengtiems. Jų atidengimas prieš Velyknakčio vigiliją yra puikus priminimas apie mūsų pačių gyvenimą šioje žemėje. Mes gyvename “šydu“ pridengtame pasaulyje, – tremtyje nuo tikrosios mūsų Tėvynės. Tik per mūsų mirtį šis šydas bus pakeltas ir mes galėsime išvysti absoliutų grožį.

Ypatingas laikas

Kančios laiko pradžios penktadienį taip pat būdavo švenčiama Septynių Mergelės Marijos Sopulių iškilmė (dabar perkelta į rugsėjo 15 d.). Dabartinis Romos mišiolas teikia alternatyvių maldų pasirinkimą atmenant šį minėjimą.

Penktąjį Gavėnios savaitės penktadienį, prisimenant Marijos kančios patirtį, matant Sūnaus likimą meldžiame:

“Dieve, kuris šiuo laiku duodi savo bažnyčiai malonę dievobaimingai sekti Švenčiausiosios Mergelės Marijos Kristaus kančios apmąstymo keliu, laiduok, meldžiame, kad per jos užtarimą galėtume kiekvieną dieną dar stipriau laikytis tavo viengimio Sūnaus ir pagaliau pasiektume Jo malonės pilnatvę”.

Verbų sekmadienis tradiciniame Romos kalendoriuje vadinamas Antruoju Kančios laiko sekmadieniu ir šiuo metu liturginiame kalendoriuje įvardinamas Viešpaties kančios laiko Verbų sekmadieniu. Būtent šią dieną pasakojama Kančios istorija ir skaitoma ilgiausia metų sekmadienio Evangelija. Bažnyčia Verbų sekmadienį kviečia žvelgti kryžiaus link ir išvysti Kristaus begalinę meilę mums, paaukojant save už mūsų nuodėmes ir tai, kas turi įvykti Didįjį Penktadienį.

Po Verbų sekmadienio, Kančios savaitė užleidžia vietą Didžiajai savaitei, Bažnyčia seka paskui Jėzų jo paskutines dienas Jeruzalėje. Kančios pasakojimas tradiciškai buvo skelbiamas Mišių metu kiekvienos Didžiosios savaitės dieną iki Didžiojo ketvirtadienio.

Trečiadienis šią savaitę vadinamas Sekimo trečiadieniu ir pažymi dieną, kurią Judas išdavė Jėzų.

Įvairios pamaldumo praktikos išpildomos per šias dvi galutines Gavėnios savaites, pavyzdžiui Kryžiaus kelio ir Tenebrae (Sutemų) apeigos, pastarosiose vienintelėje šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje tikintieji Didijį Trečiadienį kviečiami dalyvauti.

Galiausiai, Kančios laikas yra specialus atgailos laikotarpis, kuriame mes apmąstydami Jėzaus kančią, savyje sužadiname gailestį ir liūdesį už savo nuodėmes. Tačiau Kančios laikas nereiškią viso ko pabaigos ir liūdnas laikotarpis greitai užsibaigia, kad mūsų širdys galėtų džiaugtis Kristaus Prisikėlimo džiaugsmu.

Pagal P. Kosloski ir Alatea.org parengė Coetus Fidelium Benedictus / VU Schola Cantorum Vilnensis

+Pax

Reklama
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

  • ARTIMIAUSIA

    Bažnyčios tradicijos rekolekcijos „Sursum Corda/ Aukštyn širdis“rugpjūčio 1, 2018
%d bloggers like this: