VU Schola Cantorum Vilnensis vadovui R. Gražiniui – Vyriausybės kultūros ir meno premija

Kovo 11-osios proga, Vyriausybės rūmuose, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Kultūros ministras Šarūnas Birutis 13-ai Lietuvos iškiliausių menininkų įteikė Vyriausybės kultūros ir meno premijas.
Tarp trylikos laureatų – Romualdas Gražinis, Vilniaus universiteto grigališko giedojimo mokyklos Schola Cantorum Vilnensis vadovas, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo dėstytojas, kamerinio choro „Aidija“ įkūrėjas.

S_M_1406


Žymiam šalies chorvedžiui ir pedagogui Romualdui Gražiniui nominacija suteikta už indėlį į šalies chorinę kultūrą, nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.

Romualdas Gražinis yra laikomas sakralinės muzikos atlikimo autoritetu. Taip pat pirmasis profesionalus muzikas Lietuvoje aktyviai prisidėjęs prie grigališkojo choralo tradicijų atgaivinimo šalyje. R. Gražinio sakralinės muzikos atlikimo pajautos įrodymą iškilmėse nejučia patvirtino kito Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato kalboje nuskambėję žodžiai, „kad šioje salėje atsidūrė tarp giedančių angelų”, po Romualdo Gražinio renginyje diriguoto P. Calmelet kūrinio „Alleliua“, kurį atliko jo vadovaujami čiurlioniukų ir Aidijos choristai.
R. Gražinis taip pat buvo vienas iš senosios muzikos ir LDK kultūrinių tradicijų atstatymo iniciatorių Lietuvoje, jo vadovaujami kolektyvai dalyvavo ir buvo pirmieji senosios muzikos operų Lietuvoje bendraautoriai.
Žymaus chorvedžio sudaromi repertuarai neatsiejami nuo lietuviškosios chorinės muzikos sklaidos. Šiuolaikinę muziką rašantiems kompozitoriams, meno vadovo ir dirigento vadovaujama „Aidija“ tapo kompozitorių kūrybinių idėjų „išbandymo“ vieta ir kūrybinį procesą lydinčiu patarėju bei įkvėpėju.
Romualdas Gražinis atsiimdamas apdovanojimą visiems ir sau, einantiems chorvedžio profesijos keliu, linkėjo ieškoti, kaip priartėti prie tokių mūsų tautos ir kultūros puoselėtojų, kokie buvo J. Naujalis, P. Sližys, kurie Romualdui tapo gyvenimo mokytojais.
Šiemet premijos taip pat skirtos dailininkui Kaziui Morkūnui, rašytojui Gintarui Grajauskui, fotomenininkui Aleksandrui Ostašenkovui, aktoriams Povilui Budriui ir Valentinai Leonavičiūtei Gustaitienei, muzikologei Gražinai Daunoravičienei, juvelyrei Birutai Stulgaitei, dokumentininkams Juozui Matoniui ir Vytautui Damaševičiui, architektui Vladui Stauskui, choreografei Loretai Juodkaitei ir režisieriui Bernardui Gyčiui Padegimui.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 m. Premijos dydis – 44 200 Lt. Kasmet įteikiama 12 premijų. 2013 metais laureatai atrinkti iš 70 kandidatų. Laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija.
Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą.

Reklama
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

  • ARTIMIAUSIA

    Bažnyčios tradicijos rekolekcijos „Sursum Corda/ Aukštyn širdis“rugpjūčio 1, 2018
%d bloggers like this: